Milijonas milijardų aktyvių elementų, viename lašelyje

Autoriai:

Dr. Vladimir Kleshkanov

technikos mokslų kandidatas, Maskvos valstybinio technologinio ir valdybos mokslinio tyrimų centro „Nanoorganika“ direktoriaus pavaduotojas

E.V. Kleshkanova

Rusijos valstybinio agrarinio universiteto „K.A.Timiriazevo vardo Maskvos žemės ūkio akademija“, agrochemijos, dirvožemio ir ekologijos fakultetas, agroekologijos kadedra.

 

Kur išeitis ?

Šiuolaikinės intensyvios pasėlių technologijos pagrįstos reikalavimais maksimaliai pelningai išnaudoti kiekvieną šiltnamio kvadratinį metrą ir kiekvieną lauko hektarą. „Negalvojanti“ chemizacija veda į aklavietę, gamta neatleidžia klaidų, jau šiandien stebima katastrofiškai mažėjanti dirvožemio organika, o reiškia ir  gyvoji jo dalis.

Kur link veda maksimalaus derliaus vaikymasis ? Dirvoje nualinamas humusas, mažėja vaisingumas, atsiranda rimtos fitopatologinės problemos. Cheminės trąšos ir platus pesticidų naudojimas neišsprendžia dirvožemio derlingumo atkūrimo ir ekologiškai saugios žemės ūkio produkcijos gavimo problemos. Daugelyje išsivysčiusių šalių įstatymai iš esmės riboja pesticidų naudojimą žemės ūkyje. Iš kitos pusės iš „nieko“ niekas neužauga. Šiandien atsisakyti mineralinių trąšų ir pesticidų praktiškai nerealu. Tai kur gi išeitis?

Kad gauti didelį derlingumą, svarbus yra rūšies genetinės realizacijos potencialo laipsnis. Bat kaip tą pasiekti besikeičiančio klimato sąlygomis ? Paskutinius keletą metų dvi trečiosios Vengrijos teritorijos gegužės – birželio mėnesiais yra veikiamos sausros. Pavasarinių pasėlių krūmijimosi pradžia (pirma ir antra gegužės dekados), kuomet vyksta reproduktyvinių organų formavimasis yra kritinis periodas. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų, nestabilaus drėkinimo zonose derlingumas gali sumažėti 5-6 kartus, pažeidžiama sistema „dirva – augalas“ . Pavasarį žieminiams augalams reikia pakankamai daug jėgų, kad atstatytų augimą ir realizuotų rudenį užmegztus  produktyvumo elementus. Daržovinės kultūros, augančios atvirame lauke, kaip taisyklė, vienmečiai augalai ir jų maistinių medžiagų kaupimo mechanizmas, kurį augalas galėtų panaudoti streso situacijoje, nėra gerai išvystytas.

Todėl daržovės, augančios atvirame grunte, yra labiausiai jautrūs nepalankių klimatinių ir antopogeninių aplinkos faktorių smūgiams. Dėl normalaus augimo ir pakankamo maitinimosi būtina padidinti pasisavinantį šaknų paviršių, stiprinti fotosintezę ir pagreitinti apykaitos ir adaptacijos procesus biotiniams stresams. 

Kaip padėti augalams tapti žymiai atsparesniems stresams ?

Paskutinius dešimtmečius pasaulio mokslas ir praktika vis daugiau dėmesio skiria žemės ūkio biologizacijos problemoms,  biologinių metodų taikymui derlingumui padidinti.  Tyrimai žemės ūkio biologizacijos sferoje aktyviausiai vyksta šalyse, kurios pasiekė aukštą žemės ūkio produktyvumą didelės chemizacijos dėka, visų pirma Nyderlandai, Didžioji Britanija, Prancūzija, Šveicarija, Austrija.

Biologiniame žemės ūkyje dirvožemio apdirbime naudojami saugantys augalą metodai, sudarantys geresnes sąlygas mikrobiologiniams procesams dirvoje, žemės ūkio kultūrų biologinės apsaugos metodai nuo ligų ir kenkėjų.  

Vykdomi biologiniai žemės ūkio metodai turi didelį pranašumą prieš dabar vykdomus metodus, apsaugant augalus nuo kenkėjų ir kovojant su įvairios etiologijos ligomis.

Perspektyvi yra ir tendencija mažinant ir palaipsniui atsisakant cheminių medžiagų naudojimo. Žinoma, kad pesticidų liekanos kaupiasi organizme ir iššaukia įvairias ligas, mažina augalų gyvybingumą. Amerikos mokslininkų duomenimis, žmogaus gyvenimo 84 – 95 metų periode audiniuose 15 kartų padidėja pesticidų liekanų kiekis. Tai bauginanti statistika.

Kova dėl žemės ūkio kultūrų derlingumo didinimo šiandien vyksta, auginant genomodifikuotų augalų auginimo pagalba. Mūsų požiūriu, tai vystymosi kelias, vedantis į aklavietę. Gauti didelį produkcijos derlingumą, kuri tik sąlyginai gali būti tinkama žmonių mitybai ir  gyvulininkystei, neturi jokios prasmės.

Kaip gi aprūpinti vis didėjantį planetos gyventojų skaičių visaverčiu, ekologiškai saugiu maistu. Kokios agrotechnologijos gali užtikrinti gausius derlius ? 

Biologinės nano trąšos - biologinis stimuliatorius

Grupei Rusijos mokslininkų, kartu su Maskvos Timiriazevo Akademijos specialistais, ilgamečių teorinių ir praktinių tyrinėjimų pasekoje pavyko sukurti ekologiškai saugų, pasaulyje analogų neturintį, natūralų būdą derlingumui padidinti.

 FERBANAT L – biologinis stimuliatorius, kompleksinės biologinės nanotrąšos, sukurtos huminių rūgščių ir mikroelementų pagrindu, savo sudėtimi skiriasi nuo iki šiol žinomų preparatų. Nanotechnologinių procesų naudojimas gamybos procese, padeda sukurti mitybos kompleksus, kurie gali pilnai patekti per ląstelės membraną, jos lygyje papildyti maistines ir biologiškai aktyvias medžiagų atsargas ir padėti pilnesniam augalų genetinio potencialo atsiskleidimui.

Išdirbtos ir užpatentuotos technologijos pagalba ilgos humininės grandinės trūksta ne cheminiu, o fiziniu būdu. Trūkimo vietose atsiranda laisvos molekulinės jungtys, prie kurių prisijungia mikroelementai ir nedideli baltyminiai dariniai. Šios medžiagos su molekulėms būdingu dydžiu tampa žymiai aktyvesnės, todėl preparato norma naudojimas smarkiai sumažėja. Augalo ląstelė, kad pro jos ląstelinę membraną patektų mikrohumatai su prisijungusiais mikroelementais ir kitomis maistinėmis medžiagomis, sunaudoja žymiai mažiau energijos.

Skystas didelės koncentracijos preparatas yra biologiškai švarus, gaminamas naudojant išskirtinai gamtines žaliavas, neturi dirbtinai sintetizuotų elementų, GMO, radionuklidų.

Dėl daugiafunkcinio poveikio, žemės ūkio kultūrų būklė, dirvožemis ir ekologinė sistema bendrai, radikaliai pagerėja, matomai išauga gaunamo derliaus kiekis ir kokybė.

Daugiametė naudojimo patirtis parodė, kad garantuotas įvairių kultūrų derlingumo padidėjimas sudaro kaip minimum 50%. Tuo pat metu 50 ir daugiau procentų sumažėja mineralinių trąšų poreikis, žymiai mažiau (iki 90%) reikia ir apsaugos priemonių augalams. Tai ypač svarbu, nes Europos agrarinė politika vis daugiau dėmesio skiria palaipsniam cheminių medžiagų atsisakymui žemės ūkyje.

Išvadoje gamybos savikaina sumažėja daugiau nei du kartus.

Preparatas gaminamas Lietuvoje. Jis atitinka ES 2092/91 ir ЕS 834/2007 rekomendacijas, o taip pat ekologinio žemės ūkio reikalavimus. Preparatą leidžiama naudoti daugelyje šalių. 

 Antistresinis poveikis

FERBANAT L rinkoje pozicionuoja kaip antistresorius ir reanimatorius. FERBANAT L negali atgaivinti žuvusio augalo, jis „tik“ padeda jam išgyventi tuo atveju, jei augalas turi būtinų resursų, t. y. nors kažkiek tai daugiau-mažiau sveikų lapų ir siurbiančių šaknų, per kuriuos mikrohumatai ir patenka į augalo organizmą. Del reanimacinių FERBANAT L  veiksmų augalui sustiprinimo, visų pirma būtina pašalinti naikinimo priežastį, suprasti, kodėl augalas žūsta.

Preparatas yra efektyvus antistresinis adaptogenas. Imuninio augalo pajėgumo mobilizacijos dėka, užtikrinamas garantuotas derliaus gavimas ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis (sausra, šalčiai).

Prevencinis  FERBANAT L vartojimas, sausros iššauktiems negatyviems reiškiniams užkirsti, rekomenduojamas nuo sėjamosios medžiagos apruošimo prieš sodinimą momentu ir pačiose ankstyvosiose vegetacijos fazėse, kuomet jaunuose ūgliuose ląstelės lygyje formuojasi reproduktyviniai organai (vaisiai).

Negatyviems reiškiniams augaluose, pažeistuose sausros, užkirsti, preparatą naudoti rekomenduojama pirmose dviejose streso vystymosi fazėse – pirminės stresinės reakcijos metu ir adaptacijo metu – pagal sekančią schemą:  dviejų-trijų kartų augalų purškimas FERBANAT L vandens tirpalu koncentracija nuo  1:70 iki 1:600, kai trąšų išeiga nuo 2 iki 3 l 1 hektarui 5 – 9 dienų periodiškumu. Purškimas gali būti derinamas su augalų laistymu (lašelinis drėkinimas)  FERBANAT L tirpalu, koncentracija nuo 1:200 iki 1:1000 naudojant trąšas nuo 7 iki 9 l 1 hektarui.

Sausros pažeistų ir išsekimo stadijoje esančių augalų atgaivinimui,  FERBANAT L rekomenduojama naudoti pagal tokią schemą: trijų-keturių kartų augalų apipurškimas preparato vandens tirpalu koncentracija nuo1:70 iki 1:600 naudojant trąšas nuo 3 iki 5 l 1 hektarui, periodiškumu kas 4 – 5 dienos. Purškimas gali būti derinamas kartu su augalų laistymu Ferbanat L tirpalu koncentracija nuo 1:200 iki 1:1000  trąšų išeigai nuo 7 iki 9 l 1 hektarui.

Tikslią tirpalo koncentraciją ir jo kiekį nustato ūkio agronomas pagal streso, iššaukto sausros, pažeidimo augalams laipsnį.

 

Pagrindinės charakteristikos

FERBANAT L  – labai ekonomiškas, jo naudojimas nenumato dabartinės agrotechnikos pakeitimo.

biologinis stimuliatorius  yra kompleksinės sudėties. Jame yra humatų, fulvorūgščių, aminorūgščių, vitaminų, natūralių augimo medžiagų, mikroelementų ir makroelementų, susijusių su mikrohumatais, ir naudingos dirvožemio mikrofloros sporų. Iš esmės, preparatas apjungia savyje principiniai naujame technologiniame lygyje: humuso, mikro ir makro elementų, bakterinių (mikrobinių) trąšų savybes.  FERBANAT L naudojimas leidžia pasiekti didžiulį sinergetinį efektą. Senergizmas, naudojant FERBANAT L, pasireiškia tuo, kad reikalingas kiekis trąšų sumažėja iki minimumo  tuo pačiu metu didėjant derlingumui.  Tręšiant skirtingomis trąšomis atskirai, tokio efekto pasiekti negalima, nes tokiu atveju  sąnaudos išauga 3-4 kartus.

Visi mikroorganizmai, esantys trąšose, sibiotiški žieduotiesiems sliekams ir neatskiriami nuo rizosferinės sveikų augalų zonos. Mikrobiologinė technologija, naudojama gaminant trąšas, leidžia simbiotinėms mikroorganizmų asociacijoms lengvai kovoti su visais bakterinės kilmės fitopatogenais.   

Naudinga mikroflora, iš vienos pusės, apsaugo augalą nuo fitopatogeninės mikrofloros, iš kitos pusės, patenka į stabilią simbiozę su augalu, įsitraukia į naudingų medžiagų gavimo iš aplinkos į augimo ląstelę mechanizmą. Apart to, naudingos dirvos mikrofloros gyvybingi produktai stimuliuoja sveiką augalų vystymąsį.

Visi mikroorganizmai, įeinantys į  FERBANAT L sudėtį yra sporų pavidalo, todėl trąša išsaugo kokybiškumą ilgą laiką ir nereikalauja specialių saugojimo sąlygų.

Mikroelementai ląstelės lygmeny aktyvizuoja fermentatyvinius procesus ir užtikrina tinkamą medžiagų apykaitą. Pasekoje augalas duoda sveiką, pilnavertį (vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų atžvilgiu) ir gausų derlių.

Kad gauti gausų ir ekologiškai švarų derlių, trąšos naudojamos atitinkamai pagal instrukcijas jų naudojimui, pradedant nuo sėklų paruošimo periodo, ir per visą vegetacinį ciklą. Didesnis efektas pasiekiamas pirmame trąšų naudojime purškimo nuodais nuo kenkėjų metu ir pačioje pirmoje fenofazėje.

Sėklas apruošiant preparatu, pirminės sėklų genetinio potencialo stimuliacijos dėka, išauga adaptacinės augalo galimybės. To pasekoje padidėja dygimo energija, sėklų daigumas (tai liečia ir silpnas sėklas), išauga gyvybingumas, ir kaip to rezultatas, derlingumas. Tuo pačiu metu auga ūglių išgyvenimo santykis. Tai paaiškinama tuo, kad augalai 2-3 kartus rečiau žūsta nuo įvairių šaknų infekcijų.

FERBANAT L yra stiprus šaknų formuotojas. Preparato veikiama, šaknų masė padidėja 1,5 - 4 kartus. Žymiai išauga pluošto ilgis, maždaug 30%. dalinai dėl tos priežasties augalai gerai perneša sausrą ir šalnas.

Galinga šaknų sistema visuomet aprūpina augalą reikiamu kiekiu vandens.

Žymiai sutrumpėja vaisių nokimo laikas (iki 2 – 3 savaičių).

Mikroelementų sudėtis stimuliuoja oksidazės aktyvumą (deguonies apykaita), tuo pačiu aktivizuoja kvėpavimo ir fotosintezės procesus, radikaliai padidina peržiemojusių augalų kiekį praktiškai bet kurioje klimato zonoje.

Trąšos aprūpina augalams optimalų maitinimą, stimuliuoja fermentacinį aktyvumą ląstelės lygmeny, normalizuoja ir aktyvina apykaitos procesus. Rezultate stiprėja imuninė sistema, augalai tampa žymiai stipresni. Vizualiai tai pasireiškia lapų kiekio padidėjimu, lapijos apimtimi. Lapai įgauna sodrią žalią spalvą. Išauga produktyvių stiebų skaičius, žymiai pagerėja žydėjimas.

 

Apipurškiant trąšos tiesiogiai veikia lapiją. Sustiprėja maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų tėkmė iš lapų į vaisius. Rizosferoje – šaknies vystymosi zonoje – išauga biologinis aktyvumas, pagreitėja išsiskyrimo procesai. „Dirva – augalas“ sistemoje, dirbtinų cheminių junginių mikrobiologinės degradacijos dėka, sumažėja cheminio streso poveikis.

Trąšos turi tiesioginį poveikį reproduktyvinių organų vystymuisi, kas lemia derliaus didėjimą.

Derlius, gautas naudojant trąšas, ekologijos požiūriu, yra visiškai švarus. Derliaus kokybė (skonis, cukraus, baltymų, glytimo, aliejų kiekis) žymiai išauga. Vaisiuose auga vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų turinys. Žymiai pailgėja vaisių tinkamumo laikas.

Be viso to, radikaliai pagerėja dirvos kokybė, padidėja dirvos humuso kiekis. Biologiškai aktyvių medžiagų ir gyvosios mikrofloros dėka, trąšų poveikis tęsiasi sekančius 1-2 metus. Iš dalies, dėl šios priežasties preparatas, palaikydamas ir gerindamas dirvos regeneracijos galimybes, leidžia padidinti sėjomainos sistemos efektyvumą, pagreitinti kultūrų kaitą.

Pabaigai norėčiau pažymėti, kad  FERBANAT L – leidžia jau šiandien duoti realius ir efektyvius atsakymus į žemės ūkio produkcijos gamintojams kylančius daugelį klausimų.