Balistinės raketos žemės ūkiui arba milijonas milijardų aktyvių elementų viename lašelyje

Šaltasis karas, prasidėjęs praėjusio amžiaus penktame dešimtmetyje, pirmiausia pasireiškė kaip ekonominė, kultūrinė, ideologinė ir karinė konfrontacija tarp dviejų tuomečių supervalstybių – JAV ir SSRS. Lenktyniaujama buvo beveik visose srityse, tačiau svarbiausios buvo ginklavimosi varžybos. Sovietų sąjungoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas karinei pramonei ir kosmoso įsavinimui. Visi geriausi, įvairių sričių,  specialistai, didžiausi mokslo, technikos ir finansų resursai buvo nukreipti būtent šioms sritims.

Sovietų Sąjungos vadovai “šaltojo karo” geopolinėms varžyboms turėjo gerą patirtį iš dar prieškariu ir karo metais veiksmingai išbandytų įžymiųjų “gulagų” bei “šaraškų”. Dar 1938–ųjų rugsėjį,  Berija nurodė lageriuose kalintiems mokslininkams, įrengti specialias dirbtuves ir laboratorijas, kurias kaliniai, vėliau vadino šaraškomis. Iš pradžių jos buvo pavadintos ypatingaisiais konstravimo biurais, o vėliau – NKVD Ketvirtuoju ypatinguoju daliniu, kuriame dirbo apie 1000 mokslininkų. Berija net asmeniškai surasdavo talentingų mokslininkų ir liepdavo atgabenti į Maskvą, o iš čia – dirbti kalėjimų laboratorijose. Tarp Berijos “radinių” buvo aviacijos inžinierius Andrejus Tupolevas, Valentinas Gluško, Sergejus Koroliovas ir kiti.

1990 metais, pasibaigus šaltajam karui, didelė dalis buvusios SSRS mokslininkų tapo nebereikalingi karinei pramonei.   Tik nedaugelis garsių Rusijos mokslininkų sugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir panaudoti savo mokslinį potencialą taikiems tikslams. Vienas iš tokių kosminės ir karinės pramonės  mokslo pritaikymo pavyzdžių – fiziškai susmulkintų iki nano dalelių, kurtų balistinėms raketoms ir kosmoso pramonei, pritaikymas žemės ūkiui.

Vienas iš tokių kosminės pramonės mokslininkų, Profesorius dr. Vladimiras Kliaškanovas, atvyko į Lietuvą ir čia  įkūrė laboratoriją, pradėjo  taikyti savo įgytas žinias. Profesoriaus dr. Vladimiro Kliaškanovo išrastas bio nano moduliatorius įgalina, fizikiniu būdu, susmulkinti medžiagą iki labai aktyvių nano dalelių. Tokio dydžio nano elementai lengvai patenka pro bet kurio augalo ląstelės membraną, jų įkrautas nano energetinis aktyvumas stimuliuoja augalo vystymosi procesus, aktyvina visą eilę kitų biologinių procesų, bei ant žemės patekęs preparatas  netiesiogiai sukuria organinę anglį. Tokiu būdu, gerėja humusas ir žemės kokybė.

Žaliavai, buvo pasirinkta biologiškai švari natūrali medžiaga  – vermikompostas (pūdinys iš sliekų perdirbtų organinių atliekų). Ši medžiaga, savo biologinėmis savybėmis, idealiai tinka atlikti biologinio stimuliatoriaus vaidmenį. Taip susmulkinus, paruošus medžiagą ir užaktyvinus iki super aktyvių nano elementų, gimė pirmosios kartos biostimuliatorius „Ferbanat“ ir „Bistep“.

Nuo 2008 metų tęsiasi moksliniai tyrinėjimai, eksperimentai, bandymai, tobulinimai.

 Dabar pristatome naujos kartos biologinį stimuliatorių „Ferbanat L“, kurio efektyvumą įvertino kasmetiniai moksliniai tyrimai, atlikti Vengrijoje ir Lietuvoje, ir daugybė ūkininkų iš Vengrijos, Lenkijos, Ukrainos  ir Lietuvos.